Džiazo vokalistė Ida: kaip patirti geriausia, ką gali pasiūlyti Meksika?

Vokalistės, kompozitorės ir sąmoningumo praktikų vedlės Idos Sete kelionės – tikras įkvėpimas atsiverti gilesniam ryšiui su savimi ir pasauliu.

Daugiau nei dvejus metus Meksikoje praleidusi Ida ne tik apkeliavo skirtingus šalies regionus, bet ir pasinėrė į autentiškas patirtis, padėjusias ypatingai artimai pažinti vietinę kultūrą. Kviečiame skaityti Idos pasakojimą apie jos gyvenimo Meksikoje patirtis bei pačius įdomiausius atradimus.

– Kas jus paskatino persikelti į Meksiką? Kur buvote apsistojusi?

Pasibaigus kovidui, pasauliui vėl atsivėrus, nusprendžiau, kad nebenoriu dirbti Londone, o galiu savo veiklas ir darbus tęsti nuotoliu. Aplink save jau gal pusę metų dažnai girdėjau skambant Meksikos pavadinimą, tad ilgai netempusi nusipirkau lėktuvo bilietą, susipakavau 20 kilogramų mantos į kuprinę ir su visa darbo įranga išvykau.

Pirmus du mėnesius backpackinau skersai visą Meksiką – nuo pat Meksiko miesto iki Jukatano peninsulos. Lankiau miestus, kaimelius, kalnus, paplūdimius, gyvenau džiunglėse, ir galiausiai nutūpiau ant Karibų jūros kranto, buvusiame žvejų miestelyje Puerto Morelos. Prieš leidžiantis kelionėn buvau skaičiusi, jog tai – mažas miestelis, ten labai ramu, nieko nevyksta, internetas sunkiai traukia (o aš dirbau nuotoliu), beveik nėra užsieniečių ir susikalbėti pavyks tik ispaniškai. Tačiau atvykus pamačiau, jog ši vieta smarkiai pasikeitė ir papilnėjo.

Šalia esančiose džiunglėse buvo pradėta tiesti Meksikoje didžiausia bei ilgiausia traukinių linija Tren Maya, ko pasekoje Puerto Morelos apsigyveno daugybė darbininkų iš skurdžiausių šalies vietų. Bene ištisus metus miestelį lanko gausa amerikiečių turistų, čia rengiami festivaliai bei sukilęs statybų bumas, kadangi imtasi ruoštis dar didesniam turistų antplūdžiui.

Įsikūrusi Puerto Morelos, gana greitai įsiliejau į vietos bendruomenės veiklas, pradėjo burtis draugų ratas ir norėjosi pagyventi savo svajonę – prie jūros, kur šilta visus metus.

– Koks ryšys sieja jus ir Meksiką šiandien?

Vis dar bendrauju su draugais, gyvenančiais ten, skraidau į mokymus, retrytus, kur mokausi iš vietos gyduolių ir žiniuonių. Taip pat pati organizuoju retrytus ir padedu žmonėms paragauti autentiškos Meksikos, patirti geriausia, ką ji gali pasiūlyti.

– Meksikiečių kultūra čia apsigyvenusiam žmogui gali atsiskleisti visai kitomis spalvomis, nei trumpam užsukusiam turistui. Kaip manote, kokių vertybių gali išmokyti meksikiečiai? Ar pasitaikė jus nustebinusių dalykų?

Meksikos kultūroje mane labai nustebino motinos kultas – pas juos įprasta aukštinti mamas, bučiuoti ir plauti joms kojas, net fiziškai nešioti ant rankų. Taip pat nustebino jų drąsa rodyti ir reikšti seserišką bei brolišką meilę per apsikabinimus, bučinius. Kaip greitai jie atsiveria, atveria savo širdis, namų duris, savo šeimų glėbius nepažįstamiems žmonėms. Nors, rodos, kartais tiek nedaug materialaus turi, bet kaip dosniai dalinasi, ir rodos, gyvena tokioje gausoje vien dėl to, kad geba duoti.

Man tai buvo ypatingai gražu – galbūt todėl, kad atvykau iš Londono, kur yra natūralu laikytis atstumo vienam nuo kitų, vyrauja dalykiško bendravimo kultūra ir vietiniai dar gan atsargiai žvelgia į atvykusius.

Dar išskirčiau jų vieną pagrindinių vertybių – šeimą bei gebėjimą švęsti. Jie pasinaudos kiekviena proga kad susiburtų su artimaisiais, pavalgytų kartu, apšnekėtų rūpimus reikalus ir prie to paties pašvęstų gyvenimą. Švenčia būtinai su garsia muzika, šokiais, daug juoko – šito mums, europiečiams, labai trūksta.

– Temazcal ceremonijos, augalų medicina, įvairiausi sveikatingumo ritualai… Meksikoje – didžiulis tokių paslaugų pasirinkimas. Galbūt iš savo profesinės pusės turite įžvalgų, kaip išsirinkti patikimą ir tinkamą retreat vietą?

Aš siūlyčiau rinktis šias paslaugas tik pagal rekomendacijas – išklausinėjus vietinių, kitų keliautojų arba išnaršius internetinius forumus/svetaines, vykstant ar dalyvaujant su patyrusiais organizatoriais. Meksikoje, ypač turistų dažniau lankomose vietose, šių paslaugų pasiūla labai didelė ir plati, dalinasi iš viso pasaulio suvažiavę „gyduoliai” ir „vedliai”, kurių atliekamos veiklos kokybės ar metodų niekas netikrina. Rūpinantis savo saugumu rekomenduočiau eiti tik ten, kur pasitikite, prieš atvykstant su jumis  yra komunikuojama aiškiai, daugmaž žinote, ko tikėtis ir t.t. Svarbiausia, kad jūs jaustumėtės saugiai.

– Kokios būtų TOP vietos ir patirtys, jums palikusios didžiausią įspūdį Meksikoje?

Pirma, šaunanti į galvą, būtų mano patirtas retrytas su mokytoju gyduoliu kalnuose, Oaxaca regione. Ten, kur gyduolė Maria Sabina likusiam pasauliui atskleidė sveikatinimosi su psilocibino grybais metodus. Šio regiono gamta stulbina, o žmonės dar „nepagadinti” kapitalizmo ir turistų srautų – dažnas kasdien dėvi tradicinius rūbus, atlieka tradicinius gydomuosius masažus, žmonės šiltesni, autentiškesni, kainos dar nėra pernelyg išpūstos, miestus puošia tradicinė architektūra.

Dar rekomenduočiau apsilankyti cenotėje – gėlo vandens pripildytuose kometos išmuštuose krateriuose, kurie dažnai būna dar ir dalinai uždari. Jausmas, lyg plaukiotum oloje. Ten taip pat labai smagu atsigaivinti karštomis dienomis, kadangi vanduo tekantis ir perdaug neįšyla.

Taip pat siūlyčiau kurį laiką praleisti džiunglėse, pavyzdžiui, Chiapas regione. Šis regionas – skurdžiausias Meksikoje, bet jų džiunglėse pasislėpę stūkso pirmosios majų civilizacijos piramidės, žmonės kaimeliuose vis dar dėvi tradicinius drabužius, vaišina medžio kamiene fermentuotu ritualiniu, majams šventu gėrimu balche.

– Jūsų palinkėjimas kitiems, planuojantiems vykti į Meksiką.

Priimti vakariečiams galbūt neįprastą šilumą ir svetingumą iš vietinių, tuo pat metu – ir sveiko apdairumo. Susitikti su tradicine, gilias šaknis turinčia vietos gamtos medicina. Bei drąsos tyrinėti, džiaugtis ir pasiimti viską, ką geriausio Meksika siūlo.

Kviečiame skaityti ir kitų keliautojų pasakojimus apie Meksiką.

Daugiau istorijų, patarimų ir įspūdžių – Facebook grupėje Meksikiečiai bei mūsų Instagram bendruomenėje!